sekikas

2 sekìkas, -ė smob. (2) K, KŽ 1. kas seka, stebi, stebėtojas: Mano raštuose nėra nieko tokio, už ko galėtų nusitverti ir pagaląsti savo dantis visokie kritikai, recenzentai, stebėtojai, sekikai J.Balč. 2. Feodalizmo laikais buvo gausi medžioklės ir miško tarnautojų grupė, vadinamieji žvėrių sekikai, kurių priedermė buvo uoliai sekti žvėrių migraciją sp.